- atsibaldėlis
- atsibáldėlis, -ė smob. (1) kas yra iš kitur atsikėlęs, iš nežinia kur atsibaldęs: Gavo vyrą tokį atsibáldėlį, dabar peikiasi Gs. Lietuviai nepalaiko visokių atsibaldėlių svetimšalių rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
atsibaldėlis
Look at other dictionaries:
atsibalda — atsìbalda scom. (1) žr. atsibaldėlis: Kam tokį atsìbaldą priėmėt į žentus? Alk. Tiktai težino iš žmonių ir iš žemelės paskutinius syvus traukti ir įvairiems atsibaldoms besukišti LzP … Dictionary of the Lithuanian Language
atsibastėlis — atsibãstėlis, ė smob. (1) kas iš kitur kur yra atsibastęs, atsibaldėlis, atėjūnas: Ne, jie ne šeimininkai mūsų mieste – atsibastėliai rš. Mum teko kautis su visokiais atsibastėliais rš … Dictionary of the Lithuanian Language
